Klaipėdos universitetinės ligoninės vidaus ligų gydytoja Žavinta Kančauskienė sako, kad nuo ankstesnių laikų dar yra išlikęs neigiamas visuomenės požiūris į ŽIV užsikrėtusius pacientus ir vis dar gaji nuomonė, jog ŽIV labiau paplitęs tarp visuomenės užribio ar priklausomybių turinčių žmonių. Remdamasi savo pacientų istorijomis gydytoja tikina, kad susirgti šia liga gali bet kas, ir kad ŽIV diagnozės patvirtinimas neapibrėžia, koks yra paciento gyvenimo būdas.
Gydytojos teigimu, neigiamas visuomenės nusiteikimas ŽIV užsikrėtusių pacientų atžvilgiu turi įtakos ne tik pacientų patiriamai nepelnytai diskriminacijai. Tas kursto ir pačių pacientų jaučiamą vidinę stigmą. ŽIV stigmos indekso tyrimas Lietuvoje atskleidė, kad dauguma ŽIV užsikrėtusių pacientų dėl šios ligos jaučia gėdą ir nevisavertiškumą. Taip neturėtų būti, nes ŽIV patvirtinimas nėra paties paciento gyvenimo būdo apibrėžimas.
ŽIV diagnozė nenurodo, kaip žmogus gyveno iki jos
Pasak gydytojos, klaidinga manyti, kad ŽIV užsikrečia tik užribio visuomenė. Užsikrėtimų pobūdis smarkiai keičiasi, Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus daugiausia pacientų užsikrėtė per lytinius santykius, o ne per švirkščiamuosius narkotikus. Todėl žmonės ilgą laiką gali net neįtarti, kad serga, ir labai nustebti tai sužinoję.
„Turintys lytinių santykių žmonės turi galimybę apsikrėsti ir ŽIV, nesvarbu, kaip jie patys gyvena. Tikrai nesakau, kad negalima pasitikėti savo partneriu, tačiau praktika rodo, ŽIV dažnai nustatomas dėl partnerio neištikimybės. Mano vienos pacientės vyras turėjo santykių su kitomis moterimis. Ji to nežinojo ir užsikrėtė, nors pati nebuvo rizikos grupėje“, – prisimena Ž. Kančauskienė.
Gydytoja pabrėžia, kad užsikrėsti gali kiekvienas iš mūsų, todėl visuomenė turėtų nustoti stigmatizuoti šią ligą. ŽIV užsikrėtę pacientai neturėtų būti vertinami pagal išankstines nuostatas nei sveikatos priežiūros įstaigose, nei jų kasdienėje aplinkoje.
„Su visais pacientais bendraujame lygiai taip pat, be jokių išankstinių vertinimų, nes ŽIV diagnozė nieko nepasako apie šia infekciją užsikrėtusį žmogų. Aš turiu tik gebėti išaiškinti, ką toliau daryti, kad žmogus jaustųsi gerai, ir nuraminti, kad gydantis jo gyvenimas išliks visavertis, kokybiškas, kad žmogus galėtų tiesiog paprasčiausiai juo džiaugtis. Užsikrėtę žmonės yra tokie patys kaip aš ar kiekvienas kitas“, – tikina gydytoja.
ŽIV diagnozė nenulemia, kaip žmogus gyvens ją nustačius
ŽIV diagnozė daugeliui žmonių sukelia šoką. Jie neturi daug informacijos apie pačią ligą ir vadovaujasi pasenusiomis nuostatomis, todėl kai kurie mano, kad jų gyvenimas pasikeis į blogą pusę. Ž. Kančauskienė neigia tokius įsitikinimus ir tvirtina, kad šia liga suserga įvairių socialinių grupių žmonės, tačiau pritaikius šiuolaikišką gydymą ir atsakingai vartojant vaistus, ŽIV infekcija netrukdo jiems ir toliau laimingai kurti gyvenimą, keliauti, siekti karjeros ir kitų tikslų.
„Serga įvairiausios žmonių grupės – ir teisininkai, ir menininkai. Žinoma, iš pradžių visi žmonės ateina nusivylę, išsigandę. ŽIV diagnozė – didelis perversmas gyvenime. Tačiau tas nereiškia, kad į blogąją pusę – pradėję gydymą pacientai įsitikina, kad liga gyvenimo nesugriauna ir neapriboja. Su kai kuriais pacientais palaikau ryšį jau dvidešimt metų ir labai džiaugiuosi jų pasiekimais, jų vaikų pasiekimais. Turiu daugybę įrodymų, kad žmonės gyvena visavertį gyvenimą“, – sako medikė.
Dažnai užsikrėtęs žmogus bijo, kad jo antroji pusė, sužinojusi apie teigiamą ŽIV diagnozę, jį paliks, tačiau gydytoja neigia ir šią nuostatą. Anot jos, situacija paprastai yra priešinga – antrosios pusės itin palaiko sergančius žmones, o santykiai tampa dar tvirtesni.
„Turiu tokią pacientę, kurią pas mus visada atveža jos sveikas vyras. Jis tai daro, kad jai būtų drąsiau, ir visada ateina kartu, rūpinasi savo žmona. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – prisimena gydytoja.
Svarbiausia – nenuleisti rankų ir kreiptis į gydytoją
Ž. Kančauskienė įsitikinusi, kad gydytis visada yra verta, netgi ir gerokai uždelsus. Jos praktikoje pasitaikė ir tokių pacientų, kurie pas ją atvyko itin prastos būklės, tačiau ji buvo stabilizuota ir dabar jie gyvena toliau.
„Prisimenu vieną iš savo pirmųjų atvejų, kai pacientą draugai tiesiog įnešė. Jo būklė buvo labai bloga, tą rodė ir atlikti tyrimai. Viruso kraujyje buvo labai daug, imunitetas silpnas, saugančių ląstelių itin mažai. Tokios būklės žmonės visada klausia: tai kiek aš gyvensiu? Dabar jis man to klausimo jau nebeužduoda. Šio žmogaus sveikata visiškai pasitaisė, jis atsakingai tęsia ŽIV gydymą ir gyvena visavertį gyvenimą, sukūrė savo verslą, dirba ir džiaugiasi pasiekimais. Jis sakosi, kad net sunku prisiminti, kad jam galėjo būti taip blogai“, – pasakoja gydytoja.
Ž. Kančauskienės teigimu, yra daug blogesnių ir sunkesnių ligų, kai medicina negali nieko pasiūlyti, kad žmogus jaustųsi gerai. O kad pacientas suvaldytų ŽIV, reikia išties nedaug – kreiptis į gydytoją, kasdien išgerti vaistus ir į viską žvelgti pozityviai.
„Kovai su šia liga turime labai daug ką pasiūlyti, tačiau didžioji sėkmingos ŽIV kontrolės dalis priklauso nuo paties žmogaus – ar jis ateis pas gydytoją, ar jis reguliariai gers vaistus. Gydytojai gali padaryti tik 20 proc. darbo, bet likę 80 proc. priklauso nuo paciento“, – priduria Ž. Kančauskienė.
„ŽIV kaip lėtinė liga“ – tai šviečiamoji iniciatyva pacientams, jų artimiesiems ir visuomenei. Ja siekiama padrąsinti pacientus kontroliuoti ŽIV infekciją, kaip kiti žmonės kontroliuoja savo lėtines ligas, tokias kaip astma, cukraligė ar hipertenzija, o taip pat mažinti su ŽIV infekcija susijusią stigmą mūsų visuomenėje. Socialinė iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su ŽIV srityje dirbančia nevyriausybine organizacija „Demetra“ ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
NP-LT-HVU-PRSR-200009, parengimo data: 2020 05 05
© 2020 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
