Kiekvienais metais gruodžio 1-ąją minima Pasaulinė AIDS diena, kurios metu žmonės visame pasaulyje išreiškia solidarumą asmenims, gyvenantiems su ŽIV, bei jų artimiesiems.
2020 metais pasaulio dėmesį prikaustė COVID-19 pandemija ir jos poveikis žmonių sveikatai, visuomenės gyvenimui. COVID-19 dar kartą parodo, kaip sveikata yra susijusi su kitomis kritinėmis problemomis, tokiomis kaip žmonių nelygybė, žmogaus teisės, lyčių lygybė, socialinė apsauga ir valstybės gerovė.
„COVID-19 parodė, kad pandemijos metu niekas nėra saugus, kol nėra užtikrintas visos visuomenės saugumas. Stigmos ir diskriminacijos eliminacija, dėmesys žmogui, užtikrinantis žmogaus teises, ir į lytį orientuotas atsakas yra labai svarbūs, norint sumažinti žalą, kilusią susidūrus dviem – ŽIV ir COVID-19 – pandemijoms“, – sako asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis. Matėme, kaip COVID-19 krizė sustiprino iššūkius, su kuriais susiduria sergantys ūmiomis ir lėtinėmis ligomis, kaip krizė padidino socialinę ir ekonominę nelygybę, padidino pažeidžiamų žmonių skaičių.
Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorės Guodos Ropaitės-Beigės, nuo COVID-19 pandemijos pradžios atsakingos už Vilniaus mobiliųjų punktų darbo organizavimą ir veiklos koordinavimą, šiuo metu itin svarbu veikti kartu: „Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių, bendruomenės atstovų, visuomeninių judėjimų iniciatyvos ir lyderystė buvo labai reikšmingi, reaguojant į COVID-19. Mes matėme begalę pavyzdžių, kaip bendruomenės aktyvumas, solidarumas vėlgi buvo svarbiausi telkiant žmones ir padedant sveikatos darbuotojams kovoti su pandemija.“ „Vilnius sveikiau“ vadovė taip pat pabrėžia, kad toks solidarumas galimas esant ne tik ekstremalioms situacijoms šalyje, bet siekiant realių pokyčių sprendžiant su ŽIV susijusius iššūkius.
„AIDS: kita pandemija“ atkreipia visų atsakingų institucijų ir visuomenės dėmesį į tai, kad pasaulinė reakcija į sveikatos problemas, taip pat ir reagavimą į AIDS būtų pergalvota.
Pirmiausia, būtina iš naujo įvertinti sveikatos priežiūros sistemos stiprinimo poreikius. Investicijos į AIDS atsaką per pastaruosius kelis dešimtmečius padėjo sustiprinti sveikatos sistemas ir padėjo pasauliui reaguoti į COVID-19 pandemiją. Vis dėlto, COVID-19 pandemija parodė, kad daugelyje šalių sveikatos priežiūros sistema reikalauja pokyčių: pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, įskaitant sergančiuosius ŽIV, tokiomis aplinkybėmis reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos tapo dar mažiau prieinamos.
Dar vienas iššūkis – paslaugų nepertraukiamas ir pakankamas finansavimas, sutvarkyta teisinė bazė. Vyriausybė ir jos sprendimai turi tiesioginę įtaką su ŽIV susijusių sveikatos, socialinių ir kitų paslaugų kokybei, prieinamumui ir tęstinumui užtikrinti. Nepaisant įgyvendintų žingsnių, valstybėje vis dar išlieka aktuali ŽIV prevencinių, žalos mažinimo priemonių taikymo plėtra, ištyrimų bei gydymo aprėpčių didinimas.
Vis dar gajus stigmatizuojantis požiūris, rodantis nepakankamą pagarbą žmogaus teisėms. Visos teikiamos paslaugos turi remtis universaliais žmogaus teisių ir lygybės principais. COVID-19 pandemija atskleidė visuomenės silpnąsias vietas: bet koks fizinis, socialinis ar psichologinis normų neatitikimas vis dar suponuoja didelės diskriminacijos apraiškas, tokių žmonių šalinamasi. Ši situacija iliustruoja gana sudėtingą ŽIV sergančių asmenų padėtį ir ragina dar daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui ir stigmos mažinimui.
Testavimas ir jo prieinamumo užtikrinimas tiek COVID-19, tiek AIDS pandemijos metu yra vienas iš svarbiausių komponentų atsake į epidemijas. Naujai atsiradusi pandemija, tokia kaip COVID-19, neturi užgožti kitų sveikatos problemų ar epidemijų, bet priešingai – turi padėti bendrai spręsti sveikatos iššūkius.
AIDS: kita pandemija!
