Apie 60 proc. ŽIV sergančių pacientų Lietuvoje nesigydo, nors gydymas priklauso ir yra nemokamas visiems, užsikrėtusiems ŽIV. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas pabrėžia, kad šios ligos ignoruoti negalima. Negydomas ŽIV vystosi ir plinta, todėl žala organizmui sparčiai didėja net nejaučiant negalavimų.
Infektologas A. Kaušas išskiria pagrindines ŽIV stadijas pagal ligos raidą – ūmus retrovirusinis sindromas, ŽIV sindromas ir AIDS. Pašnekovo teigimu, ŽIV iš esmės simptomų neturi, todėl nors pacientas gali jaustis gerai, liga tuo metu naikina imuninę sistemą ir leidžia išsivystyti kitoms pavojingoms infekcijoms.
Pasireiškus sunkių oportunistinių infekcijų simptomams, liga dažniausiai būna pasiekusi paskutinę savo stadiją – AIDS. Gydytojas sako, kad net ir šios stadijos ligą įmanoma suvaldyti, tačiau tai jau yra labai sunku. Dėl to ŽIV ignoruoti negalima ir gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, kadangi gydymo tikslas yra išlaikyti gerą paciento savijautą ir neleisti imuninei sistemai nusilpti.
Atpažinti ŽIV neįmanoma
Gydytojas A. Kaušas pasakoja, kad per kelis dešimtmečius ŽIV jau yra pakankamai ištyrinėtas, tačiau atpažįstamų jo simptomų nėra. Tik pradžioje įmanoma atpažinti kelis ir kitoms ligoms būdingus simptomus, tačiau jiems pasireiškus ŽIV kraujo testas dar neparodytų.
„Užsikrėtus ŽIV, per kelias savaites gali pasireikšti simptomai, panašūs į bronchito: aukštesnė temperatūra, gerklės skausmas, kosulys. Ši pirminė ŽIV stadija vadinama ūmiu retrovirusiniu sindromu“, – nurodo A. Kaušas.
Infektologas paaiškina, kad tokie negalavimai trunka maždaug nuo vienos iki dviejų savaičių ir pasireiškia nedidelei daliai pacientų. Dažniausiai jie į gydytoją nesikreipia, tačiau net ir įtarus ŽIV bei atlikus testą, jis gali būti klaidingai neigiamas.
„Užsikrėtus ŽIV organizmas pradeda gaminti antikūnus, bet pirmas kelias savaites jų kiekis dar nėra pakankamas, kad būtų galima aptikti paprastais testais. Jie būtų neigiami, bet jei lieka neaiškumų, reikėtų pakartoti po mėnesio arba atlikti gilesnius tyrimus. Todėl ir sakome, kad atpažinti ŽIV neįmanoma, kadangi pasireiškus vieninteliams galimiems simptomams pati liga dar nebus aptinkama“, – sako gydytojas.
Negydant ŽIV, gera savijauta nereiškia geros sveikatos
Kai organizmas pagamina pakankamai antikūnų prieš ŽIV, liga pereina į vadinamąją slaptąją fazę, kuri gali trukti net iki 10 metų. Pradžioje, lyginant su apsauginių ląstelių skaičiumi, viruso kiekis kraujyje yra mažesnis, todėl paciento savijauta yra normali. Infektologas teigia, kad dėl geros savijautos kai kurie pacientai gydymą atideda, tačiau tai yra didelė klaida.
„Kartais žmonės būna prisiklausę visokių istorijų apie šalutinius vaistų poveikius ir dėl to vengia gydymo. Tačiau vaistai dabar yra taip ištobulinti ir jų pasirinkimas toks didelis, kad dėl to tikrai nereikia bijoti. Lietuvoje jau yra visos galimybės kontroliuoti šią ligą ir kokybiškai gyventi, o kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išgyventi. Taigi gera paciento savijauta nėra priežastis gydymą atidėti – tai yra gydymo tikslas ir pasekmė“, – pabrėžia gydytojas.
Anot A. Kaušo, pacientai nebūtinai nesigydo sąmoningai. Būtent dėl to, kad nejaučia jokių simptomų ir gerai jaučiasi, apie ŽIV jie gali ir neįtarti. Todėl infektologas primena, kad rizikos grupėje esantiems žmonėms dėl ŽIV reikia tikrintis reguliariai.
AIDS yra nesigydymo pasekmė
Kuo vėliau pradedamas ŽIV gydymas, tuo didesnis pavojus užsikrėsti kitomis infekcinėmis ligomis.
„Jei pacientas nesigydo, per kelerius metus apsauginių ląstelių organizme sumažėja, o viruso kiekis – didėja. ŽIV įsitvirtina limfmazgiuose ir organuose, naikina imuninę sistemą ir galiausiai yra diagnozuojama paskutinė ligos stadija – AIDS. Tada organizmas nebesugeba apsiginti nuo oportunistinių infekcijų – tai gali būti žarnyno, akių, odos ir kitos įvairios ligos. Lietuvoje dažniausiai tai būna tuberkuliozė. Tokios ligos indikuoja, kad pacientas gali sirgti ir AIDS, dėl to yra iškart atliekami ŽIV tyrimai“, – pasakoja gydytojas A. Kaušas.
Infektologo žodžiais, ne pati AIDS stadija, bet būtent šios ligos nulemia pacientų mirtį. Dėl to ligai pažengus svarbiausia yra paciento sąmoningumas.
„Labai svarbu, kad žmogus suvoktų savo būklę ir pats dėtų visas pastangas ją pataisyti. Net diagnozavus AIDS yra įmanoma išsigelbėti, jei ligonis atsakingai žiūri į gydymą. Keli mūsų pacientai pradėjo gydytis turėdami nulį apsauginių ląstelių, bet šiuolaikinė medicina padėjo jiems išsikapstyti ir dabar jie ligą visiškai kontroliuoja. Tačiau rizika labai didelė, todėl raginu tiek nelaukti“, – sako gydytojas.
Kaušas priduria, kad ŽIV pacientai didesnės tikimybės užsikrėsti dabar ypač aktualiu naujuoju koronavirusu neturi, tačiau nesigydantiems ŽIV ligoniams kyla daug didesnė COVID-19 komplikacijų rizika.
„Dar nėra įrodyta, ar ŽIV pacientai gali lengviau užsikrėsti COVID-19. Susirgti naujuoju koronavirusu gali kiekvienas, bet jei tai atsitiks nesigydančiam ŽIV pacientui – ligos eiga ir gydymas bus sunkesni, kils didesnė komplikacijų rizika”, – perspėja gydytojas.
ŽIV kaip lėtinė liga
Infektologo A. Kaušo teigimu, ŽIV diagnozė turi net ir teigiamą pusę – atsakingai gydantis galima ne tik suvaldyti šią ligą, bet ir išvengti kitų.
„ŽIV infekuoti pacientai turi reguliariai lankytis pas gydytoją ir kartoti įvairius tyrimus, todėl yra didesnė tikimybė užkirsti kelią kitoms sveikatos problemoms. Taip galima išvengti, pavyzdžiui, pakilusio cholesterolio pasekmių ar artėjančio insulto“, – priduria gydytojas.
Anot jo, gydomi ŽIV turintys pacientai gali džiaugtis ne tik gera sveikata ir savijauta – ŽIV diagnozė nereiškia, kad gyvenimas turi pasikeisti.
„ŽIV sergantys žmonės tęsia savo darbus, kuria šeimas, džiaugiasi oriu ir kokybišku gyvenimu. Maždaug pusė mūsų pacientų turi partnerius, kurie yra sveiki ir neįžvelgia problemos dėl to, kad jų antra pusė užsikrėtusi – jie žino, kad gydantis perduoti viruso praktiškai neįmanoma. Gydomas ŽIV yra lėtinė liga. Kaip kiti žmonės turi išgerti tabletę nuo aukšto kraujo spaudimo, taip ir šiuo atveju. ŽIV turintys pacientai nėra kitokie, jie yra kaip visi kiti žmonės, sergantys lėtine liga “, – tikina Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas A. Kaušas.
Šviečiamoji iniciatyva „ŽIV kaip lėtinė liga“ vykdoma bendradarbiaujant su ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
NP-LT-HVU-PRSR-200004, parengimo data: 2020 03 23
© 2020 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
